2017-09-26, antradienis, 22:52.     Šiandien Lietuvoje saulė teka 07:26, leidžiasi 19:18, dienos ilgumas 11:52.
A1
SFR1 Raseiniai

Ar taps Latvija spanguolių šalimi?

2017-01-02, paskelbė Dienos NAUJIENOS
Ar taps Latvija spanguolių šalimi?

Želė, uogienių, gėrimų ir net vaistų gamybai paprastai naudojamos ne miške, bet lysvėse išaugintos spanguolės. Sodo spanguolės turi daugiau pektino,  amino rūgščių ir vitamino C. Uogos didesnės. Renkamos vėlų rudenį. Spanguoles Latvijoje augina 14 ūkių. Didžiausias iš jų – Very Berry, kasmet išauginantis po kelias dešimtis tonų šių uogų.  Spanguoles čia augina Gundega ir Sergejus Sauškinai. Sergejus praeityje dirbo inžinieriumi pilotu, o Gundega – buvusi matematikė ir ekonomistė. Vien mokesčių jie per metus sumoka 140000 eurų.

 

Tarp spanguolių augintojų šiandien Latvija pasaulyje užima 5 vietą: per metus čia prirenkama 1500 tonų. Daugiausia spanguolių pasaulyje užauginama JAV (405770 t.)  ir Kanadoje (122084 t.). Trečioje vietoje –  Baltarusija (6500 t.). Tiesa, į baltarusiškas uogas dėl Černobylio avarijos vis dar žiūrima įtariai. Ketvirtoje vietoje – Azerbaidžianas. Šioje šalyje išauginama 2400 t. spanguolių.

 

Gunderos ir Sergejaus spanguolių ūkio techninė bazė įsikūrusi buvusiose kolūkio karvidėse: šaldytuvai, rūšiavimo ir išpilstymo linijos – viskas čia sutelpa po vienu stogu. Pradžioje reikėjo įsisavinti apleistus pelkių durpynus. Spanguolių auginimas – ilgas procesas, ir ne visada dėkingas. Tačiau jei jomis rūpinsies, nepadarysi priežiūros klaidų, sulauksi atpildo. Pirmus penkis metus spanguolės kaupia jėgas, o paskui net du šimtus metų galima jas skinti. Gundega ir Sergejus Sauškinai turi sukaupę didelę spanguolių auginimo patirtį, be to jie augina ir mėlynes. „Mes dvidešimt metų šiame versle, ir tai kartais padarome klaidų. Kolegoms negailime patarimų. O konkurencijos nebijome, nes kiekvienas turime savo pelkę ir savo sėkmės istoriją,“ – sako Sergejus.

 

Vienas spanguolių auginimui skirtas durpyno hektaras JAV kainuoja 20 tūkst. dol., o Latvijoje – pusvelčiui, ir tai jeigu atsiras entuziastas. Nedidelį spanguolyną valdantis amerikietis kasmet gauna po 700 tūkst. dol. pelno. Vidutinis spanguolių plantacijų darbininkų atlyginimas – 12 dolerių už valandą. Šiandien JAV spanguolynai užima 11000 hektarų. Latvija, kaip kažkada ir kitos TSRS respublikos, išgyveno melioracijos bumą. Šiandien čia pelkės pripažintos nacionaline gamtos vertybe. Užima jos 12 tūkst. hektarų. Atviriems pelkynams priskiriami 5% šalies teritorijos. Šalyje yra dar apie 2000 ežerų su savo ekvatorija daugiau nei vienas hektaras. 


Technikos mokslų daktaras Andris Špats savo verslą pradėjo dar praėjusio amžiaus septintame dešimtmetyje. Tarybiniais metais jis dirbo neorganinės chemijos institute ir tyrinėjo plazmą. O šiandien savo ūkyje Gundegas jis kasmet prirenka po 30 tonų pelkinių spanguolių. Pasodintos spanguolės vaisius pradeda duoti tik ketvirtais penktais metais. Maksimalų derlių galima gauti dešimtais dvyliktais metais. Praktiškai jos nesensta. Taigi užsodink pelkę spanguolėmis ir daryk verslą. Špats skaičiavimu Latvijos spanguolių augintojai kasmet galėtų gauti 150 mln. dolerių, jeigu šiomis uogomis užsodintų 4 tūkst. hektarų buvusių durpių karjerų. Tai sudarytų tik 10% kažkada naudotų durpynų teritorijos. Tačiau to pakaktų, kad 4 tūkst. latvių šeimų apsirūpintų darbu. JAV derliaus gavimui iš vieno hektaro reikia investuoti 120 tūkst. dolerių. Latvijos spanguolių augintojai naudoja daug rankų darbo, todėl išsitenka 25 tūkst. Špats pirmines investicijas į spanguolių ūkį dengė augindamas kitas kultūras:  šaltalankius, juoduosius  serbentus, svarainius. Ar priklauso spanguolių ūkiams subsidijos? Žinoma! JAV išmokami 25 tūkst. dolerių už spanguolynų atnaujinimą, o už naujų pelkynų įsisavinimą mokama kur kas daugiau. Europoje vieno pelkių hektaro apdirbimas subsidijuojamas 800 eurų. Latvijoje – 350 eurų. Tačiau nereiškia, kad tuos pinigus latviai gali gauti. Tris metus Andris Špats gavo subsidijas, o po to nustojo jas gavęs. Latvijos valdininkai jam paaiškino, kad spanguolynas ne žemės ūkio paskirties žemė, o kažkokia kitokia. „Aš daug ką gyvenime galiu ir moku, bet kariauti su valdininkų bukumu neišmokau, – sako Andris Špats. – O juk aš gerai žinau, kad už pelkių žemės įsisavinimą Latvija iš Europos Sąjungos gauna subsidijas.“


– Po kelių metų kiekviena šalis privalės sumokėti žalą, padarytą apsauginiam ozono sluoksniui. Aš sužinojau, kad už į atmosferą išmestą toną anglies dvideginio reikės sumokėti 20 dolerių. Latvijoje yra apie 50 tūkst. hektarų pelkynų, nuo kurių žmogaus ūkinės veiklos pastangomis nuimtas viršutinis sluoksnis. Atviruose juoduojančiuose paviršiuose niekas neauga jau 10-15 metų. O kaip augs, nė viena sėkla neatlaiko 50-60 laipsnių karščio. Ir štai už šitas negyvas pelkes Latvija kasmet mokės po 50 mln. dolerių į ES biudžetą, nes atviras pelkių gruntas pritraukia saulės karštį ir tokiu būdu didina šiltnamio efektą. Spanguolynai, veikiausiai, vienintelis kelias užgydyti pelkių žaizdas.       
  

Nepaisant valdininkų abejingumo, o kartais ir trumparegiško trukdymo, Latvijos spanguolių augintojai atkakliai iriasi į priekį, pasitikėdami tik savo jėgomis.  

 

Kęstutis Šutinys

 

Contact form

B1
B2
B3

Šios dienos vardadieniai

B4
B5
Orai Raseiniuose
B7a1
B7a2
B7a3
B7a4
B7a5
manoMiestas.lt

Redakcija:
mob. (8 691) 44 277
e.p. info@manomiestas.lt