2019-11-17, sekmadienis, 04:16.     Šiandien Lietuvoje saulė teka 08:08, leidžiasi 16:23, dienos ilgumas 8:15.
A1
SFR1 Raseiniai

Dilema: gyventi šunišką gyvenimą su pinigais ar be jų?

2016-12-23, paskelbė Dienos NAUJIENOS
Dilema: gyventi šunišką gyvenimą su pinigais ar be jų?

Logiškai mąstant, rinkimų maratonas ir mėnuo po rinkimų privalėtų materializuotis taip: rinkimų metu būsimi pateptieji ant kiekvieno kampo įrodinėja, kaip karštai jie nori tapti tautos tarnais, sutikdami ant pečių nešti net visuotino pasmerkimo ir neapykantos kryžių, o po rinkimų suformuojama vyriausybė, kuri savo programoje konkretizuoja laimėjusiųjų programą. Su pirma puse – viskas pas mus gerai. Visada buvo gerai. Užtenka jėgų ir pašūkauti, ir oponentus kitų šalių agentais pakrikštyti, ir į dienos šviesą ištempti juodus konkurentų darbelius. Tiesą sakant, kartais tie darbeliai ne tokie jau ir juodi, bet  “pakiša” padaryta ir dabar tik laiko klausimas, kada už jos užkliuvęs patiesi kojas. Taigi su pirma puse problemų neturime, o štai su antrąja – amžini nesusipratimai. Aš įsivaizduoju, kad Vyriausybės programa turi būti konkreti, pavyzdžiui, iki kitų meto vidurio vidutinę senatvės pensiją padidinti 40 eur., per ketverius metus įsteigti 1000 naujų darbo vietų, neapmokestinamą pajamų dydį pakelti iki  380 eurų ir panašiai. Dabar gi skaitau programą ir negaliu patikėti savomis akimis – finansų ir ekonomikos srityje paminėtas vos vienas kitas rimtas skaičius. Tai ką ta Vyriausybė dirbs? Kaip iš vargo liūno mus temps? O jeigu tempiant virvė nutrūks, tai ką – pasismaugti mums ant kadaruojančių virvagalių. Jokio atsarginio varianto. Vien tik balansavimas ant bedugnės krašto. Todėl ir sakau – nekvepia pasitikėjimu tegul ir vyriausybės sukurpti pažadai, besibaigiantys raide “e”, pavyzdžiui, “sieksime”, “svarstysime”, “įvertinsime”, “ieškosime”. Gyvenimas toks nenuspėjamas, kad visą kadenciją galima siekti ir nepasiekti, galima ieškoti galimybių ir nerasti. Ir kam po to pasiskųsi, kad vėl likai musę kandęs, nes tie, kurie žadėjo, nerado galimybių. O jeigu atydžiau įsižiūrėsi, tai pamatysi, kad niekas tau ir nežadėjo rasti. Žadėjo ieškoti. Ieškoti ir rasti – du skirtingi dalykai. Galvoju, ar nebūsime su tais rinkimais šįkart vėl prašovę pro šalį. Europietis optimistas pasakytų, duokit vyriausybei laiko ir viskas susitvarkys, rusas optimistas pridurtų – semkitės patirties iš mūsų, pratęskit įgaliojimus iki gyvos galvos. Patys prisivirs košės, patys ir iškabins. Turės laiko užtektinai. O ką pasakyti man, lietuviui, kuris ne tik kitataučiais, bet ir savo kaimynu netiki. Nebent geranoriškai įspėti: kiekvieną klaidą būtina užpatentuoti. Tada vėliau atėję nebegalėtų jos pakartoti. Čia būtų tik užpatentavusiųjų prerogatyva, staiga kilus norui nelaimėti artėjančių rinkimų. Argi balsuotų seimas už įstatymus, kurių nei skaitė, nei matė, jeigu pirmtakai būtų pasirūpinę patento gavimu? Žinoma, kad nebalsuotų, nes tokios teisės nebeturėtų. Ar dabar lįstų nesibaigiančia virtine į dienos šviesą visokio plauko aferos, jeigu dar neįsidienojus demokratijai kam nors būtų toptelėjusi mintis priimti įstatymus be jokių kelių ir takelių jiems apeiti? Nelįstų. Skersai kelio atsistotų patentas.

Nulipusi nuo pjedestalo vyriausybė savo darbą įvertino aštuoniais balais, o rinkėjai – riebiu dvejetu. Kitaip sakant, už gerą darbą pakartotinai neišrinko į valdžią. Kas čia – nesusipratimas ar abipusė diskriminacija? Tauta pasiilgusi gerų darbų, todėl net miegodama būtų juos pastebėjusi. O jeigu nepastebėjo, vadinasi, jai atrodo kitaip. Na pasakykite, kuriems galams ruošti Darbo kodeksą ir socialinį modelį, kurie politiškai kenkia visai partijai ir nieko gero nežada paprastam mirtingajam? Iš neturėjimo ką veikti ar naivaus įsitikinimo, kad ir šįkart nugalės forma, o ne turinys. Ar reikėjo kelti minimalios algos ir neapmokestinamų pajamų dydį, jeigu gyventi nuo to pasidarė tik dar sunkiau? Dėl energetinės nepriklausomybės neverta net diskutuoti – kiekvienai save gerbiančiai valstybei tai būtina sąlyga, tik kodėl už ją mokame taip brangiai – juk dabar ne bado ir maro laikai. Mano kaimynas Petras, apie kritusias vyriausybes turi savo nuomonę. „Kai ąš žiūriu į buvusius, norisi pasamdyti patį pigiausią budelį, kad jis juos kankintų nemokšiškai, ilgai ir skaudžiai,“ – sako jis. „Bet juk tai ekstremizmu kvepia,“ – bandau raminti kaimyną. O tas nepasiduoda: „Kai vyriausybė tyčiojasi iš tautos, tai vadinama išmintinga politika, o kai tauta tą patį daro su vyriausybe – ekstremizmu. Kažin kodėl?“ Iš kur man žinoti. Galbūt todėl, kad kaip blogai apie valdžią mes bekalbėtume, apie mus ji galvoja dar blogiau. Antraip argi būtume pavirtę emigrantų, bedarbių ir ilgapirščių šalimi, nebekalbant jau apie savižudybių bumą ir krūvas išgertų butelių. Atrodo, dar minutė kita ir mes patys imsime gėdytis savęs. Tačiau pasekmių be priežasčių nebūna. Ir nereikia giliai į žemę raustis, kad tas priežastis atkapstytum. Kartais pakanka tik keisto jausmo, kuždančio, kad laivas plaukia ten, kur jį veda vairininkas. 

Mūsų visuomenėje ryškėja įdomi tendencija: nori geriau gyventi – bolatiruokis į seimą. Čia bent jau iki šiol buvo galima labai palankiomis sąlygomis nusipirkti naujitėlaitį automobilį, skirtingai nuo eilinių mirtingųjų solidžias išeitines išmokas atsiriekti, buvo galima pasibastyti po pasaulį, prisidengiant darbinių komandiruočių skraiste, arba ne už dyką atstovauti kokiai nors interesų grupei. Ko tik čia negalima. Net saldžiausiame sapne neprisisapnuotų. Tačiau kai vos tik kojas apšilęs vienas seimo narys viešai prisipažino, kad iš skurdo išbrido tik tapęs seimo nariu, iškart palengvėjo: nuo šiol bent vienas tautos išrinktasis ne iš nuogirdų, bet savo kailiu bus patyręs, kokios algos reikia gentainiui, kad šis nesimurkdytų gyvenimo purvyne. Jeigu iki kadencijos pabaigos tą patį galės pasakyti ir jo rinkėjai, tada turėsime beprecedentį atvejį tautos istorijoje, kai kraujas virto kūnu. Na o jei rinkėjai tylės arba reikš nepasitenkinimą, vadinasi, viskas liko po senovei. Gal net ir blogiau. Tuomet dar kartą teks prisiminti visuomenėje sklandančią tendenciją: nori geriau gyventi – integruokis į seimą. Na galima dar integruotis į Anglijos fabrikų lietuvių bendruomenes. Gyvenimas ten nors ir šuniškas, bet alga mūsų akimis visai padori. Be pinigų gyvenimas pas mus irgi šuniškas. Štai jums ir dilema: gyventi šunišką gyvenimą su pinigais ar be jų? 

                                                                                                                                                                        Kęstutis Šutinys

Contact form

Šios dienos vardadieniai

B6