2019-05-24, penktadienis, 08:00.     Šiandien Lietuvoje saulė teka 05:09, leidžiasi 21:45, dienos ilgumas 16:36.
A1
SFR1 Raseiniai

Mėlynas Jerzy Wilczewski auksas: milijonierius iš Belousovo kaimo

2016-12-25, paskelbė Dienos NAUJIENOS
Mėlynas Jerzy Wilczewski auksas: milijonierius iš Belousovo kaimo

Lenkų fermeris Jerzy Wilczewski, uždirbęs milijonus iš žemės ūkio, gyvena prie pat Baltarusijos sienos –  Belousovo (Biełousowa)  kaime.  Jerzy Wilczewski – vienas didžiausių Lenkijos fermerių ir šeimininkas vienos didžiausių mėlynių plantacijų Europoje.  Jo valdos siekia beveik du tūkstančius hektarų. Gigantiškas ūkis – keturiasdešimties darbo metų ir protingo ūkininkavimo rezultatas. Sėkmės priežasčių fermeris neslepia: reikia suprasti konjunktūrą ir nesilaikyti senų įpročių. Jerzy Wilczewski sako: „Aš visada būdavau per žingsnį priekyje nuo įvykių ir tiksliai nujausdavau rinkos poreikius. Nereikia laikytis už verslo, kuris jau nueina nuo arenos. Tu gali gaminti pačius geriausius plūgus pasaulyje, bet jeigu jie niekam nereikalingi, tai iš to neuždirbsi“.  

 

Viskas prasidėjo nuo šiltnamių ir rožių verslo. Praėjusio amžiaus viduryje fermerio senelis ir močiutė apylinkėse buvo laikomi pačiais neturtingiausiais žmonėmis. Jie turėjo tik 7,5 ha ne itin derlingos žemės. Mažasis Jerzy nuo vaikystės svajojo padaryti taip, kad šeima gyventų pasiturinčiai. Todėl dar būdamas žemės ūkio akademijos studentu kartu su tėvu pastatė šiltnamius, kuriuose augino agurkus, pomidorus, ir rožes. Rožės buvo perkamos labai gerai. Jerzy Wilczewski netrukus gėlių šiltnamius išplėtė ik 12,5 ha ir tapo didžiausiu rožių augintoju Lenkijoje. Tais laikais daugelis šiltnamių savininkų negalėjo plėsti savo verslo dėl aukštų akmens anglies kainų. Jerzy Wilczewski sugalvojo šiltnamių šildymui naudoti ne akmens anglį, o skiedras, kurių tais laikais niekas nevertino. Nuo 1979 metų verslininkas šiltnamių šildymui neišleido nė vieno grašio. Gėlių verslas klestėjo 28 metus. Didžioji derliaus dalis keliaudavo į Baltarusiją, Rusiją, šiek tiek į Pabaltijį ir Ukrainą. Per sezoną parduodavo po 100 tūkst. rožių.  Kai Lenkija įstojo į Europos Sąjungą, į šalį ėmė plūsti daug pigesnės rožės iš Afrikos. Verslas tapo nebepelningas. 2004 metais pavyko parduoti tik pusę užaugintų rožių. Taigi neliko nieko kito, kaip rožių plantacijas užarti, paliekant kelis tūkstančius krūmų sau ir draugams.

 

1982 metais dar viena aukso gysla tapo juodosios gervuogės. Užauginti vieną kilogramą šių uogų kainavo 10 centų, o sezono metu jį buvo galima parduoti už 1,5 dolerio. Tuo metu Jerzy Wilczewski pradėjo aktyviai supirkinėti bankrutavusių kolūkių žemes ir plėsti ūkio valdas. Be rožių ir juodųjų gervuogių ėmė auginti šaltalankius ir aronijas.    

 

90-ųjų metų pradžioje mėlynės Lenkijoje buvo reta uoga. Jerzy Wilczewski nuvyko į JAV ir nusipirko 100 tūkst. mėlynių sodinukų – visoje Lenkijoje tuomet buvo tik 70 tūkst. krūmų. Šiandien mėlynių plantacijos užima beveik tris šimtus hektarų. Mėlynių plantacijos  atrodo maždaug taip: ilgomis eilėmis susodinti 1-1,5 metro aukščio mėlynių krūmai, eiles skiria 2-2,5 metro pločio skiriamoji juosta. Didžioji dalis krūmų pridengti plėvele, kuri sunokusias uogas apsaugo nuo nedidelio lietaus. Mėlynė – minkšta uoga, rinkti reikia ją sausą, antraip ilgai ji neišsilaikys. Vasara čia pats darbymetis. Nuo birželio pradžios, kai tik pradeda nokti uogos, suvažiuoja šimtai uogų rinkėjų ir pirkėjų. Mėlynių rinkėjai per dieną čia uždirba apie 80 zlotų. Pirmąkart atvykę rinkti uogų apmokomi, nes reikia sugebėti atskirti sunokusias uogas nuo dar nokstančių. Pasak šeimininkų, mėlynė ne pomidoras, ant palangės nokti nebaigs. Surinktas mėlynes tuoj pat perka didmenininkai. Tačiau dalis mėlynių sandėliuojama specialiuose šaldytuvuose, kurie pastatyti čia pat – plantacijose. Sandėliuojamos mėlynės iki rinkimo sezono pabaigos: kai kainos pakyla, parduodamos.

 

Jeigu nori gauti gerą derlių, mėlynėmis reikia rūpintis ištisus metus. Antai nuo šalčių krūmus saugo specialios vėjo jėgainės. Ventiliatoriaus mentės juda ir nukreipia į žemę maždaug iš penkiasdešimties metrų aukščio šiltą orą. Tokiu būdu žemės paviršiuje pakeliama temperatūra iki 8 laipsnių. Vienok tai brangus malonumas. Pilnu pajėgumu dirbantys per naktį ventiliatoriai sunaudoja elektros už 13 tūkstančių dolerių. Dar vienas mėlynių priešas – tai kruša. Kovai su ja nupirktos orą tonizuojančios patrankos, kurios sugeba išvaikyti besikaupiančius krušos debesis. Virš plantacijų nuolat skraido malūnsparnis. „Didelis paukštis vaiko mažus“, – juokaujama ūkyje. Malūnsparnis padeda stebėti plantacijas ir tarnauja kaip susisiekimo priemonė didelėse valdose.

 

Išaugintos mėlynės keliauja į Didžiosios Britanijos, Vokietijos, Olandijos, Italijos, Skandinavijos šalių, netgi Japonijos didžiuosius prekybos tinklus. Tačiau pastaruoju metu mėlynės nebelaikomos egzotine kultūra, nes jų auginama vis daugiau. Todėl krinta pardavimo kainos ir verslas tampa nebe toks pelningas. Šiandien Jerzy Wilczewski mąsto, kokia kultūra netolimoje ateityje taps nauja aukso gysla. Pasak fermerio, tai gali būti vyšnios.    

 

Kęstutis Šutinys

Contact form

B1
B2
B3

Šios dienos vardadieniai

B4
B5
B6
B7a1
B7a2
B7a3
B7a4
B7a5
manoMiestas.lt

Redakcija:
mob. (8 691) 44 277
e.p. info@manomiestas.lt