2019-09-23, pirmadienis, 17:15.     Šiandien Lietuvoje saulė teka 07:19, leidžiasi 19:27, dienos ilgumas 12:7.
A1
SFR1 Raseiniai

Mindaugas Vičiūnas ir taikus jo maištas (II dalis) (5)

Mindaugas Vičiūnas ir taikus jo maištas (II dalis)

   „Tu tikriausiai girdėjai apie Palaimintąjį Kalną.

   Tai aukščiausias kalnas mūsų pasauly.

   Kad pasiektum jo viršūnę, privalai trokšti tik vieno – nusileisti ir būti drauge su tais, kurie gyvena giliausiame slėnyje.

   Todėl jis ir vadinamas Palaimintuoju Kalnu.“

 

   

   Įpusėjus rugpjūčiui grįžote iš Siera Leonės. Kaip Jums sekėsi šioje kelionėje?

 


   Šį pavasarį pagaliau išvykau į Afriką visiškai vienas. Į priekį nusprendžiau vykti žeme, atgal grįžau lėktuvu. Nuo Šiaurinės Afrikos keliavau per Maroką, Mauritaniją, Malį, Burkina Faso, nes skaičiau, jog ši šalis labai įdomi. Galvojau projektą pradėti joje, tačiau tai buvusi prancūzų kolonija, kurioje šnekama maišyta prancūzų ir kelių vietinių etninių grupių kalba. Pastebėjau, jog man labai neproduktyviai einasi su jais susibendrauti ir per daug laiko užimtų mano adaptacija.

   

   Mėnesį ten prabuvęs, šiek tiek susipažinęs ir gyvenęs su vietiniais, nusprendžiau, kad reiktų vykti į anglų kalba kalbančią koloniją. Artimiausios buvo Gana, Liberija ir Siera Leonė. Gana yra viena iš turtingiausių Afrikos valstybių, todėl nusprendžiau pasiekti Siera Leonę. Siera Leonės ekonomika sparčiai kyla, kadangi jie gyvena auksu, deimantais bei kitomis gėrybėmis gausiai turtingoje žemėje. Per Dramblio kaulo krantą, Liberiją, nusprendžiau pasiekti Siera Leonę.

 

   Labai sukrėtė varginga Liberija. Kirsdamas šią šalį kiekvieną dieną turėjau po kelis konfliktus, iš kurių vienąsyk tiesiog buvau apiplėštas vidury dienos viešoje vietoje. Pastebėjau, jog Liberijoje daug kančių, žaizdų, palikusių nuo karo. Šalis yra JAV įtakoje, ten labiau juntama ameikietiška laukinio kapitalizmo kultūra, o Siera Leonėje, buvusioje Didžiosios Britanijos kolonijoje, daugiau taktiškumo.

   

   Nusprendžiau pasilikti Siera Leonėje ir susirasti pati skurdžiausią kaimelį. Susisiekiau su vietiniais autoritetais, valdžios, religijos atstovais ir tiesiai šviesiai sakau: „Noriu pagelbėti patiems vargingiausiems, kurių nepasiekia nei nevyriausybinės organizacijos, nei valdžios struktūros.“ Po savaitės, išsiaiškinę ko reikia, kartu su  vietiniu valdžios autoritetu ir religinių organizacijų atstovais supirkome įvairius įrankius ir pasiekėme miestelį.

   

   Siera Leonėje dominuoja Islamo tikėjimas, bet krikščionys reikšia rimtas pretendzijas, todėl galima sakyti, jog buvau rekomenduotas į krikščionišką misiją. Griežta mano sąlyga buvo tai, jog aš nenoriu niekam priklausyti. Jei kas nors nori matyti mane kaip partnerį, mes galime bendradarbiauti,  bet nenoriu turėti jokių kitų bendrų interesų nei su valdžios pareigūnais, nei su kažkokia religine bendruomene ar bažnyčia.

   

   Išdėsčiau trumpai ir aiškiai, jog atėjau čia pagelbėti, neturiu jokių finansinių interesų, nes dauguma baltaodžių atvyksta dėl asmeninio intereso. Labai daug  Azijos, Rusijos, Amerikos įmonių Siera Leonėje užsiima aukso, deimantų kasybomis, t.p. šalis turtinga tropiniais vaisiais ir kava bei kakava, kurių kainos taip pat jau pasiekė aukštumas.

   

   Man buvo nurodytas kaimelis, kuriame gyvena apie 300 žmonių, neturinčių geriamo vandens, visoms reikmėms naudojančių vandenį iš upės, rudos kaip kakava.

 

   

   Ar jie suvokia, jog galima vandenį virinti ir taip pagerinti jo kokybę?

 

   

   Kad išmaitintų save ir šeimą žmonės dirba su viduramžių įrankiais, negauna jokių investicijų, derlių supirkimo kainos dirbtinai minimalios, pavyzdžiui, už 1 kg džiovintų kakavos pupelių jie gauna 1 litą. Mokslas, vidurinis išsilavinimas mokamas, pirmoji medicinos pagalba yra mokami. Užsieniečiai už iškastą auksą, deimantus ar kitas gėrybes moka sutartinę itin žemą kainą.

   

   Pagrindinį skurstančiųjų racioną sudaro ryžiai, palmių aliejus, čili pipirai, vietinės jų auginamos salotos. Galima sakyti, jog pagrindinis maistas yra ryžiai. Jie valo miškus, degina medžius ir paruošia dirvožemį su visiškai primityviais įrankiais: mačete ir kauptuku, kuris yra daug primytivesnis už mūsų naudojamus. Darbo efektyvumas labai mažas, nors žmonės dirba maždaug 10-12 val. per dieną.

   

   Tokiems pašaliniams darbams kaip vandens virinimas jie tiesiog neturi laiko. Iš laukų grįžta temstant, turi daug visokių papildomų pareigų, todėl tam nėra laiko. Vykdamas pats galvojau, jog virinsiu vandenį, bet tempas ir fizinis darbas, krūviai atima daug energijos, todėl ir pats gėriau upės vandenį.

   

   Liepos viduryje-rugpjūtį prasideda lietaus sezonas, rugsėjį liūtys kiauromis dienomis ir naktimis. Dažniausiai rugpjūtį-rugsėjį jiems pritrūksta ryžių, kurių derlius prasideda apie sausį-vasarį. Tuomet kaimelio gyventojai badauja.

   

   Maliarija yra stiprus gerbūvio stabdis, beveik kas dvi savaites nuo šios ligos miršta vaikas, vyresnieji, ja persirgę, jau turi stipresnę imuninę sistemą.

 

 

   Auksinės dovanojimo pakopos

   

Nenoriai atiduoti.

Duoti lengvai, tačiau ne tiek, kiek reikia.

Duoti lengvai, ir tiek, kiek reikia, tačiau tik tada, kai paprašoma.

Duoti neprašomam, lengvai, ir tiek, kiek reikia, tačiau įduoti dovaną tiesiai skurstančiajam į rankas, taip priverčiant jį susigėsti.

Dovanoti taip, kad nelaimingasis suprastų, kas jo geradarys, nepasirodant jam.

Žinoti, kam parodysi savo dosnumą, o pačiam likti nežinomam.

Dovanoti nežinant, kam bus palengvinta našta, ir pačiam likti nežinomam.

Neleisti keroti skurdui, padedant žmogui taip, kad jam nebereikėtų labdaros: mokant jį amato, padedant jam įkurti savo verslą ir visaip kitaip.

Tai – aukščiausia Auksinių Dovanojimo laiptų pakopa.

 

   

   

   Koks Jūsų kelionių tikslas? Kas Jums padeda nenuleisti rankų matant šitiek skausmo ir neteisybės?


   

   Mano pagalbos strateginė idėja yra išmokyti žmones dalintis patirtimi, padėti jiems periimti suvokimą, jog ne piniguose esmė. Žmogus turi valdyti pinigus, o ne pinigai žmogų. Jei nori būti statistinis vartotojas, žinoma, pilnai jausi džiaugsmą įsigydamas naujesnį produktą, automobilį, namą, kompiuterį ir t.t. Bet jei keli sau aukštesnius tikslus, domiesi istorinėmis asmenybėmis, pasitarnavusiomis mūsų civilizacijai, pamatai, pajauti, jog viskas sueina ne į pinigus, o į norą  pagelbėti, prisidėti gerinant bendrą būvį, dalintis su kitais.


   Per laiką, praleistą Siera Leonėje, kartu su kaimelio gyventojais iškasėme šulinį, pastatėme tualeto ir dušo bei gyvenamąjį pastatus. Melas, jog akrikiečiai skursta, nes tingi dirbti. Jie labai stiprūs fiziškai ir be galo darbštūs. Afrikiečiai vargsta, nes yra pervargę nuo išnaudojimo.

   

   Švietimo modelis, kurį siekiu populiarinti, tai – savarankiškai besilavinanti bendruomenė (ang. self educated community). Tokioje bendruomenėje jos nariai moko vieni kitus. Pavyzdžiui, rašyti mokantis žmogus dvi valandas per dieną moko pradedantįjį pažinti raides, o paskui dvi valandas yra mokomas užsienio kalbos kito, ją mokančio, bendruomenės nario.

   

   Nuotoliniam mokymui reikalingi kompiuteriai, saulės baterijos elektros energijai gauti bei satelitinis palydovas, kuriuo būtų pasiekiamas interneto ryšys.

   

   Ketinu grįžti i Siera Leonę su technine švietimo baze: penkiais kompiuteriais, saulės baterijomis ir satelitine antena internetui pasiekti. Kompiuteriai ir saulės baterija nėra problema, tačiau satelitinis internetas kainuoja apie 30 000-40 000 Lt.

   

   Planuoju vykti į Europą padirbėti fizinį darbą ir uždirbti pinigų šioms priemonėms. Jas turėdami kaimelio gyventojai galėtų savarankiškai mokytis nuotoliniu būdu.

 

   

   Pokalbio pabaigoje, ko palinkėsite skaitytojams, Lietuvai, Afrikai, sau, visiems?

 

   Linkiu sau ir visiems aplinkui dalintis. Mažiau žiūrėti televizorių, mažiau klausyti radiją, mažiau laikraščių skaityti. Linkiu kiekvienam kurti kažką naują, nes kūryba – žmonių išskirtinė savybė. Linkiu sukurti kažką, kas įkvėptų. Įkvėpimas yra labai svarbus. „Jei negalite daryti didelių darbų, darykite mažus darbus su didele meile“, rašė toji vienuolė knygoje, perkeitusioje mano gyvenimą. Darykime gerus darbus vieni kitiems.

 

   

   „Vieni esame lyg rašalas, kiti – lyg popierius.

   Ir jei ne vienų juodumas, kiti būtume nebyliai.

   Ir jei ne vienų baltumas, kiti būtume akli.“

 

 

   

 

   Cituota: Khalilis Gibranas „Smėlis ir puta“ bei Maimonidas „Auksinės dovanojimo pakopos“

 

 

 

 

Draugaukime „Facebook“ tinkle:

 
 
Contact form

 

l. 2013-09-05 13:53:11 IP: 78.62.78.253

Šaunuolis esi Mindaugai. Ir toliau daryk gerus darbus.

 

liutukas 2013-09-01 08:44:08 IP: 78.62.115.177

Mindaugai,cia tik buvo klausimas apie tavo dukra,kuri nori valgyti cia ir dabar,o tos tavo aukstos materijos jai nerupi,tavo tikslas palikti mama su mazu vaikeliu ir ismaut i Afrika?dar interviu padalint,ziurekit koks as!

 

Mindaugas Viciunas (zemiau kaban 2013-08-31 20:39:06 IP: 62.212.205.217

..nezinau kokias gyvenimo instrukcijas gaunate is savo „zoo“ priziuretojo, bet musu palatoje egzistuoja kompromisu ieskojimas...netgi tokiose situacijose... ... „jei kelyje kreipsi demesi i kiekviena lojanti suni, niekada nepasieksi tikslo...“ ...PEACE...

 

Vytas 2013-08-31 17:04:07 IP: 62.212.200.23

Labai keista, kai žmogus kalba apie vertybes, pats jų neturėdamas. Prisitrynė prie triejų vaikų moterikės, padarė dar vieną vaiką ir ...atia, Afrikos vaikai verkia! o tavo mergaitė pasidomėjai ką valgo, kaip auga? jo ...tokiems tik ir bėgti nuo atsakomybės, dangstantis pasaulio gelbėjimu.Gal tikrai pradėk nuo mažų dalykų, pasirūpink savo vaikeliu, nors beje, tai ne visai mažas dalykėlis- juk žmogų užauginti ne kiekvieno vyro jėgoms...

 

liutukas 2013-08-30 08:23:01 IP: 78.62.115.177

Mindaugeli,o ka paliksi savo keliu menesiu dukrytei?juk valgyti jai dabar reikia,ir tu paciu pinigeliu mamai,ar afrikos vaikai svarbiau uz savaji?

B1
B2
B3

Šios dienos vardadieniai

B4
B5
B6
B7a1
B7a2
B7a3
B7a4
B7a5
manoMiestas.lt

Redakcija:
mob. (8 691) 44 277
e.p. info@manomiestas.lt